Dainų diena 2018
Respublikinė konferencija

         2005m. gruodžio 9 d. VšĮ Vilniaus mokytojų namuose (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyko Lietuvos kultūros centrų asociacijos respublikinė konferencija „KULTŪROS CENTRŲ AKTUALIZAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOS KONTEKSTE“.

      Šioje konferencijoje dalyvavo didžiausios šalyje kultūrinės bendruomenės- Lietuvos kultūros centų asociacijos nariai, LR Seimo pirmininko pavaduotojas G. Steponavičius, Europos Sąjungos parlamento narys R. Pavilionis, Kultūros ministerijos sekretorė D. Paknytė, Kultūros ministro patarėjas G.Andriulionis, Kultūros ministro spaudos atstovė D.Grigoravičiūtė, Kultūros ministerijos profesionalaus ir mėgėjų meno vyr. specialistė N. Zienkienė, Vilniaus m. savivaldybės mero patarėjas V. Toleikis, Kultūros ir meno skyriaus vedėjas E. Žalpys, Vilniaus Pedagoginio Universiteto doc. Dr. R. Bieliauskienė, LLKC direktorius J. Mikutavičius, VšĮ Vilniaus mokytojų namų direktorė Z. Žepnizkienė.

   Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis konferencijos įžanginiame pranešime kalbėjo : Konferencijos „Kultūros centrų aktualizavimas Europos Sąjungos kontekste“ tikslas – įvardinti kultūros centrų teikiamų paslaugų svarbą šalies gyventojams, jų pastangas formuojant vertybes ir saugant tautinį identitetą, padėti spręsti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės aktualiausias problemas, siekiant Lietuvai išlikti savita ir unikalia šalimi.

Vilniaus m. savivaldybės mero patarėjas V. Toleikis savo pasisakyme džiaugėsi Vilniaus miesto kultūros centrų veiklos įvairove, skatino kultūros įstaigas kooperuotis su švietimo įstaigomis, bei pasiūlė susitikimą problemoms spręsti su Vilniaus savivaldybės atstovais.

Kultūros ministerijos sekretorė D. Paknytė savo pranešime pabrėžė, jog didžiojoje politikoje kultūra traktuojama kaip būdas pasiekti tarpusavio supratimą, tad ar Europietiški siekiai atitnka Lietuvos kultūros centrų egzistuojančius teisnius turime spręsti patys. Pasidžiaugusi įsigaliojusiu kultūros centrų įstatymu, parengtais ir patvirtintais poįstatyminiais aktais, kurie turėtų pagerinti kultūros centrų padėtį. Šiai dienai itin reikalingas valstybės finansavimas, užtvirtinantis socialinį statusą.

LR Seimo narys G. Steponavičius karčią Lietuvos kultūros padėtį skatino gerinti atvirų institucijų geru nusiteikimu ginant teisinius aspektus, pabrėžė, kad nuo 2006m. Liepos mėnesio bus padidinti kultūros centrų darbuotojų atlyginimai ir pakvietė Lietuvos kultūros centrų asociacijos tarybos narius iškelti savo problemas Seime.

LLKC direktorius J. Mikutavičius visiems priminęs Dainų šventės Pasaulyje atsiradimo istoriją ir ilgą kelią mynusios link Lietuvos, pripažino, jog požiūris į kultūrą, jos išsaugojimą, dainų švenčių tradicijas nuo Europos Sąjungos Lietuva atsilieka bene penkiasdešimtmečiu.Lietuvos regionai vargsta ne tik dėl lėšų stygiaus, bet ir žmogiškųjų išteklių, keliant esamų kultūros darbuotojų kvalifikaciją ir rengiant naujus kultūros specialistus. Siūloma pažvelgti į Latvijos ir Estijos kultūrinę liniją, ją paanalizuoti, kai ką pritaikyti sau ir daugiau įtraukti valdžios atstovus įsavo kultūrinių renginių šurmulį. O visiems šiuo laiku aktualų kultūros darbuotojų apmokėjimo klausimą spręsti su savivaldybių, seimo atstovais, juolab kad yra rengiamas naujas kultūros centrų darbuotojų apmokėjimo įsakymas.

Europos Sąjungos parlamento narys R. Pavilionis minėjo, jog dirbant Lietuvoje buvo daug kalbama apie kultūros centrų padėtį ir jau priimtą kultūros centrų įstatymą, tačiau rūpesčių nemažėja.Europos kontekste neatsiejama kultūra ir švietimas. Lankantis Belgijoje žavi vietos valdžia, kuri turi aiškią bendruomenės narių nuostatą, nes čia žmonės save išreiškia kaip asmenybę, padeda vienas kitam, jaučiasi Europos Sąjungos bendruomenės dalimi. Lietuvoje mechanizmas susiformavęs žmonyse neleidžia kitaip suprasti kultūros funkcijos. Kokiomis adminitracinėmis priemonėmis paveikti gaivinant kultūrą, kad ji užimtų deramą padėtį Europos Sąjungos kontekste? Tai turi būti mūsų mąstyme ir bendradarbiavime neatsiejant ugdymo nuo kultūros. Dirbant švietimo kultūros komitete pastebėjau, kad nėra ryšio tarp žmonių ir politikų.Tik kartu suvienijus su bibliotekininkais, muziejininkais, švietimo atstovais savo jėgas, darbus galite kreiptis į Europos Sąjungos Parlamentą paramos.Kad suvoktumėme, kad Lietuva yra sena Europos valstybė su senaisiais amatais, senuoju paveldu, kuris ne tik ateina iš praeities, bet ir dabar kuriamas, kurį paliksime ateities kartoms.

VšĮ Vilniaus mokytojų namų direktorė Z. Žepnizkienė savo pranešime skaitė apie Lietuvos didžiūjų miestų kultūros centrų padėtį, jų veiklą, kurie jau nebetapatinami su mėgėjų meno kolektyvais, nes šiuose centruose vykdomos ir edukacinės programos, bibliotekos, tobulinimosi centrai ,tad vartotojams pasirinkimas itin platus. Didmiesčiuose vykdomos prevencinės programos skatina paauglių užimtumą, mažina rizikos grupėms priklausančių žmonių skaičių. Dabar visuomenėje ypač plačiai paplitus pramogų laisvalaikio centrams, kultūros centras tampa konkurentu, nors ir ugdydamas aktyvų pilietį su savo vertybėmis, suteikdamas dvasios tobulėjimą nesivaržo su pramogas siūlančiomis įstaigomis. Savivaldybė nesirūpina kultūros įstaigų veikla, kurią didieji kultūros centrai vykdo siūlydami paslaugas jau nuo 2m. amžiaus, o šiemet jau paruošę projektą – tiltą per didžiuosius Lietuvos miestus kartu suvienyti kultūros paslaugas ir jas atskleisti visuomenei. Iškeliamos šios problemos:

Iki šiol Lietuvoje neremiamas mėgėjų menas,

Nekoordinuojami kultūrinių renginių kalendoriai,

Neišreikšti kultūros prioritetai,

Nėra vieningo kultūros veiklos modelio,

Kultūra turėtų būti privaloma valstybės deleguota funkcija, nes šiuo metu ji tik ribotai savarankiška.

Šias problemas sprendžiant labai svarbi yra kultūros vadovų pozicija.

Kultūros ministerijos profesionalaus ir mėgėjų meno vyr. specialistė N. Zienkienė pasidžiaugė, jog jau yra gerai, kad dažnai šnekame apie iškilusias problemas, kurios jau ilgą laiką tos pačios. Šiuo metu jau turime padidėjusią regionų kultūros rėmimo programą iki 600 000 Lt.; kultūros darbuotojų atestacijos programą, kuriai daugelis savivaldybių jau bando skirti lėšų. Aktyvus bendradarbiavimas su savivaldybių atstovais, merais, vietos valdžia leistų sparčiau spręsti iškilusias problemas, juolab, kad kultūros centrų steigėjai – savivaldybės. Renovacijos programa buvo sukurta kartu, tačiau dėl savivaldybių aplaidumo buvo pateikti netikslūs duomenys, kuriuos ekspertams reikėjo patikslinti ir tai užtruko ilgesnį laiką. Visuose darbuose reikalingi sprendimai. Kultūros miniterija siūlo kultūros darbuotojų atestaciją perkelti į kitų metų pradžią, inicijuojant papildomą kultūros centrų įstatymo punktą, o sekančiam kultūros centrų asociacijos susitikimui, siekiant bendradarbiavimo, pasikviesti švietimo sistemos atstovus.

Konferencija baigėsi darbiniu Lietuvos kultūros centrų asociacijos posėdžiu kuriame priimtas kreipimasis į LR Seimą, LR Vyriausybę, Kultūros ministrą, Savivaldybių asociaciją. Kreipimesi pabrėžiama:

  • Lietuvos kultūros miniterijos paruoštame įsakyme „Kultūros įstaigų darbuotojų tarnybiniai atlyginimai ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos“ žemiausią apmokėjimo koficientą pakelti iki 8.8 , prilygstantį bibliotekų ir muziekų darbuotojų koficiemtams. Padidinti kultūros centrų darbuotojų atlyginimus nuo 2006m. Kovo mėn.
  • Regionų aukščiausios kategorijos kultūros centrus prilyginti nacionalinių įstaigų statusui, pripažinti šalies kultūros centrų modernizavimą ir žmoniškųjų išteklių išsaugojimą prioritetine valstybės kultūros politikos sritimi.Parengti atskirą darbo apmokėjimo metodiką, kultūros centrų darbuotojams. Sudaryti tarpžinybinę grupę iš Kultūros, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ministerijų ,kuri parengtų atskirą šalies vyriausybės programą kultūros centrų, kaip svarbiausios kultūrinės edukacijos institucijų materialinės bazės ir veiklos gerinimui.
  • Iš kultūros centrų kultūros ir meno darbuotojų pareigybių sąrašo išbraukti sakinį „Teatruose ir koncertinėse įstaigose“, kad administratoriai, inžinieriai, operatoriai priklausytų kultūros centrams.Kultūros centrų kultūros ir meno darbuotojų atestacijos nuostatų 12 punkto įsigaliojimą atidėti nuo 2007m sausio 1dienos. Numatyti savivaldybėse ir iš valstybės biudžeto lėšas priemokoms už suteiktas kategorijas.
  • Paruošti tipinį testo klausimyną kultūros centrų darbuotojų atestacijai, kaip metodiką, kuria remiantis visi atestuojami atestuotųsi viena kryptimi.
  • Kultūros ministerijai ir savivaldybėms įsteigti stipendijas kultūros įstaigų darbuotojų išsimokslinimui, siekiant užtikrinti kultūros centrų darbuotojų konkurencingumo didinimą.
  • Kultūros centruose vykstančią ugdomąją, sociokultūrinę, prevencinę veiklą aktualizuoti bendrajame ugdymo procese skiriant tam reikiamą finansavimą. Dalį valstybės skiriamų lėšų prevencijai nukreipti kultūros centrų testinių edukacinių programų finansavimui.
  • Įsteigti savivaldybėse ir apskrityse atskiras mėgėjų meno rėmimo programas užtikrinant šalies kultūrinį savitumą ir Pasaulio Lietuvių dainų švenčių gyvybingumą.
  • Užtikrinant šalies regionų kultūrinį savitumą ir unikalumą šalies vyriausybei parengti programą Europos Sąjungai siekiant modernizuoti kultūros centrų infrastruktūrą ir išsaugoti unikalią kultūros centrų sistemą. Rekomenduoti savivaldybėms investicijų programose kultūros centrus laikyti prioritetine sritimi.

Šiems pasiūlymams pritarta vienbalsiai.

Raštus siūsti: Lietuvos respublikos kultūros ministrui V. Prudnikovui, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriui J. Mikutavičiui, Savivaldybių merams, siūlant ieškoti lėšų atestacijoms.

 

 

Aprašą parengė LKCA sekretorė Inga Gučienė

2005 12 09