Dainų diena 2018
Laureatai

                                      Aukso paukštė


2009 metai

Nominacija GERIAUSIAS KAIMO FOLKLORO ANSAMBLIS
LAUREATAS
Kaišiadorių r. Žiežmarių kultūros centro Ringailių folkloro ansamblis, vadovė Aldona KAMANTAUSKIENĖ

„Nuo tradicinių švenčių ir susiėjimų iki žaliais berželiais kvepiančių gegužinių pamaldų vakarų; nuo susitikimų jaukiuose kaimo namuose iki Pasaulio lietuvių, Tūkstantmečio dainų švenčių – tokia ilga, brandi, graži gyvenimo kelionė, kurioje su savimi jie nešasi iš protėvių atėjusias dainas, orius ir gražius lietuviškus papročius – iki mūsų, mums.“ (Romualda Suslavičienė, Atspindžiai)
Taip rašė, toks ir yra Ringailių folkloro ansamblis, kuris savo senolių skrynia džiaugiasi ir su kitais dalijasi jau trisdešimt metų. Jo atliekamos Nemaitonių krašto liaudies dainos pamėgtos ne tik Kaišiadorių rajone, bet ir visoje šalyje. Jas į ansamblį sunešė ir tebeneša žmonės iš įvairių Nemaitonių seniūnijos kaimų: Medinų, Mičiūnų, Ringailių, Šoliškių, Varkalių, Žirgaičių, Žostautų. Nuo 1982 m., kai į pirmąsias repeticijas rinkdavosi vos šešios moterys, kolektyve yra dainavę ir šokę daugiau kaip dvidešimt penki ansambliečiai, o šiuo metu jų – devyniolika. Nors ir vyresnio amžiaus, bet nestokojantys energijos, entuziazmo ir sveiko humoro Ringailių folkloro ansamblio žmonės aktyviai dalyvauja Kaišiadorių krašto tradiciniuose renginiuose, tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, Dainų šventės Folkloro dienos programose. Jo kraitis didelis: parengtos 6 teminės programos, įvykdyti 5 etninės kultūros projektai, surengta 14 švenčių, dalyvauta 15 respublikinių renginių. 2007 m. išleista kompaktinė plokštelė „Siūbavo liepelė“, kuri papildė Lietuvos liaudies kultūros centro garso publikacijų seriją „Dainos iš visos Lietuvos“.
Folkloro specialistai vertina ansamblio tradicinį repertuarą, dainavimo manierą, šokio smagumą. Vyresnieji Nemaitonių krašto žmonės mena ir puikiai atlieka vestuvių, šeimos, jaunimo-meilės, karo dainas, nevengia ir vėlyvesnės kilmės dainų bei meilės romansų. Ansambliečių atliekamas choreografinis folkloras, ypač kadrilis ir tradicinė polkutė, pasižymi įmantrumu ir charakteringu šokimu.
Ringailių folkloro ansamblio siela ir viena pagrindinių vedančiųjų Janina Sodaitienė – dainininkė, pasakotoja ir šokėja – daug dainų išmokusi iš savo anytos. Nuo jos neatsilieka ir kitos moterys, pasitempę dainas traukia bei šokiams vadovauja vyrai. Ansamblio vadovė Aldona Kamantauskienė džiaugiasi: „Moterys ir vyrai, palikę savo nebaigtus darbus ir rūpesčius, renkasi į repeticijas. Ne tuščiomis – atsineša po dainą, šokį, pasakojimą…Tai ir gyvuojame – vieni kitais besidžiaugdami ir tuo džiaugsmu besidalindami“.

Nominacija GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS

LAUREATAS
Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro folkloro ansamblis KURŠIŲ AINIAI, vadovai: Jolita VOZGIRDIENĖ, Alvydas VOZGIRDAS

Ansamblį 1991 m. įkūrė ir jam vadovavo Irena Nakienė. Instrumentinės grupės vadovai buvo Rimantas Sliužinskas, Jonas Petrauskas,Vaidotas Macijauskas, Deividas Krutkevičius ir kt. Nuo 2001 m. KURŠIŲ AINIAMS vadovauja Jolita Vozgirdienė, instrumentinei grupei (2005) – Alvydas Vozgirdas.

Kolektyvo repertuare vyrauja Mažosios Lietuvos folkloras. Ansamblį lanko ne tik klaipėdiškiai, bet ir atvykėliai iš kitų Lietuvos etninių regionų, todėl koncertinėse programose skamba įvairių šalies kraštų folkloras, taip pat didelis dėmesys skiriamas ir tradicinei instrumentinei muzikai. Ansamblio dalyviai puikiai griežia smuiku, basetle, cimbolais, M. Lietuvos kanklėmis-arfa, devynstygėmis kanklėmis, groja dūdmaišiu, lamzdeliu, armonika, bandonija, lūpine armonikėle, dambreliu, piemenų instrumentais.

1996 m. ansamblis apdovanotas Alfredo Toepferio F.V.S. fondo (Hamburgas) Europos prizu liaudies menui remti. Mažosios Lietuvos folkloro programomis siekiama atskleisti savitą šio krašto žmonių pasaulėjautą, gyvenseną. Gilinamasi į Pamario istorinę praeitį, tradicinę kultūrą, analizuojami išlikę autentiški pateikėjų pasakojimai, dainų įrašai, senųjų ir šiandienos folkloro tyrinėtojų aprašymai. Išskirtinis dėmesys skiriamas pasakojamajai tautosakai. Kalendorinių švenčių apeigas stengiamasi interpretuoti šiandienos kontekste, atsargiai ir atsakingai derinant tradiciją su šiuolaikiškumu. Nuo 2001 m. parengtos šios programos: iš Pamario krašto folkloro lobyno - „Vėjai ir milžinai“, „Bėki, laivuži“, „Eisim žvejoti“, „Nepaprasti vandens gyventojai“, „Aš keleivis keleivėlis“, „Pajūrėliais pamarėliais“; tradicinės instrumentinės muzikos programa su liaudies muzikantu S. Bereniu; karinių-istorinių dainų, našlaičių dainų, septynios įvairių kalendorinių švenčių programos, trijų dalių jubiliejinė programa „Darbų ratu“ ir pan. Parengta garso publikacijų: garsajuostė „Kuršių ainiai“, kompaktinė plokštelė „Bėki, laivuži“ ir kt.

Kolektyvo narius vienija ne tik koncertinė veikla, ne tik meilė, pagarba liaudies kūrybai, bet ir artimi tarpusavio ryšiai – nemažą ansamblio dalį sudaro šeimos. Jis turi savų tradicijų: organizuoja kūrybines stovyklas, pažintines keliones po Lietuvą, rengia savos kūrybos vakarus, poezijos skaitymus. Kartu švenčia Kalėdas, Jonines, mini Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Žinoma, smagios būna ir papročiais praturtintos ansambliečių vestuvės, įkurtuvės.
KURŠIŲ AINIAI – nuolatiniai Dainų švenčių, tarptautinių folkloro festivalių dalyviai. Kasmet surengiama per 50 pasirodymų šalyje ir užsienyje. Koncertuota Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Japonijoje, Vengrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Anglijoje.

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ FOLKLORO ANSAMBLIS
LAUREATAS
Kauno tautinės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis RATILĖLIS, vadovė Alvyda Česienė

Folkloro ansamblis RATILĖLIS susibūrė 1991 m. Kauno Šv. Mato vidurinėje mokykloje. Ansamblį sudarė penktokai. Baigę vidurinę mokyklą, jaunuoliai savo veiklą tęsė Kauno tautinės kultūros centre. Kurį laiką RATILĖLIS priklausė Kauno 1-ajai muzikos mokyklai. Nuo 2008 m. jis vėl atstovauja Tautinės kultūros centrui.
Šiuo metu kolektyve 28 moksleiviai – 15 berniukų ir 13 mergaičių. Ansambliečiai puikiai dainuoja, šoka, skudučiuoja, kankliuoja, smuikuoja, pučia ragus, dūdmaišį, birbynę, skambina cimbolais. Ši veikla mokinius skatina pažinti savo tautos etninę muziką, taip pat suvokti ir kritiškai vertinti kasdienę muzikinę aplinką. Kūrybinės stovyklos, ekspedicijos, dalyvavimas Lietuvos liaudies kultūros centro rengiamuose etnomuzikavimo kursuose padeda geriau suvokti tradicinį muzikavimą, jį perimti ir puoselėti. Tradicinė liaudies kūryba ugdo jautrią asmenybę, moko pajusti žmogaus ir gamtos darną.
Folkloro ansamblis RATILĖLIS – nuolatiniai Dainų švenčių, respublikinio liaudies kūrybos konkurso „Tramtatulis“, respublikinio liaudies šokių konkurso „Patrepsynė“ dalyviai ir laureatai. Jis aktyvus šiuolaikinės muzikos projektuose, festivaliuose, edukacinėse pamokose mokyklose, darželiuose, vakaronėse. „Ratilėlis“ daug koncertuoja Kauno mieste ir Lietuvoje. Visa tai vienija ansambliečius ir tampa jų gyvenimo būdu.
Credo: Mums reikalinga Lietuva, mes reikalingi Lietuvai.

Nominacija GERIAUSI TRADICINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS ATLIKĖJAI

LAUREATAS
Telšių m. žemaičių folkloro kapela RATAA, vadovai: Rima ir Jurgis BOMBLAUSKAI

Žemaičių folkloro kapela RATAA jau penkiolika metų aktyviai puoselėja lietuvių tradicinę instrumentinę muziką ir ypatingą dėmesį skiria Žemaitijos regiono folkloro sklaidai. Jos dalyviai – telšiškiai, įvairaus amžiaus mėgėjai ir profesionalūs muzikantai, groję ir dainavę įvairiuose kolektyvuose apie dešimtį metų – 1995 m. susibūrė krūvon. Smuiku, bandonija, armonika, būgnu, basetle, lamzdeliu, tarškučiais žemaitiškas melodijas ir dainas groja, dainuoja Rima ir Jurgis Bomblauskai, Algimantas Pleškys, Antanas Kontautas ir Dovilė Varkalytė.
RATAA kviečiami dalyvauti Lietuvos dainų švenčių Folkloro dienos programose (2003, 2007, 2009), tarptautiniuose festivaliuose – Baltica (2002), Ėr paauga žalė lėipa Telšiuose (1997, 1999), Parbėg laivelis Klaipėdoje (2008), muzikantų šventėse – Rėktingiausė mozikontaa Telšiuose (2001, 2003, 2005, 2007, 2009), Ant rubežiaus Šiauliuose (2002, 2003, 2004, 2006, 2008) ir kt. Koncertavo Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje. Nuolat griežia ne tik Telšių miesto ir rajono renginiuose, kalendorinėse šventėse, bet ir LTV laidose.
Credo: Autentišką žemaičių folklorą perduoti iš kartos į kartą...

2008 metai

Nominacija GERIAUSIAS KAIMO FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS - Panevėžio r. Miežiškių kultūros centro folkloro ansamblis RINGIS
Vadovė Valerija Bartulienė

         

Nominacija GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAI  - Šiaulių miesto kultūros centro "Laiptų galerija" folkloro ansamblis SALDUVĖ
Vadovai: Violeta ir Darius Dakniai

         

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAI – Vilniaus Žvėryno gimnazijos vaikų folkloro ansamblis DOLIJA  
Vadovai: Vilija Vaitkienė ir Arvydas Kirda  

         

Nominacija GERIAUSI TRADICINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS ATLIKĖJAI IR VADOVAS - Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro Salako kultūros namų kapela SALAKO MUZIKANTAI
Vadovas Osvaldas Macijauskas

         

2007 metai

Nominacija GERIAUSIAS KAIMO FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS – Druskininkų kultūros centro folkloro ansamblis STADALĖLĖ
Vadovė Lina BALČIŪNIENĖ

       

Nominacija GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS –VšĮ Šilutės kultūros centro folkloro ansamblis VERDAINĖ
Vadovė Regina JOKUBAITYTĖ

       

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS –Utenos vaikų lopšelio-darželio „ Želmenėlis“ vaikų folkloro ansamblis KUPOLYTĖ
Vadovė Elena KIŠKIENĖ

       

Nominacija GERIAUSI TRADICINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS ATLIKĖJAI IR VADOVAS – Vilniaus miesto tradicinio instrumentinio folkloro grupė VYDRAGA
Vadovas Algirdas KLOVA

2006 metai

Nominacija GERIAUSIAS KAIMO FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės organizacijos folkloro ansamblis RAMOČIA Vadovas Valdas RUTKŪNAS

                   

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės organizacijos folkloro ansamblis RAMOČIA (pavadintas upelės vardu) įkurtas 1986 m. Valdo Rutkūno iniciatyva. Jam talkina Genovaitė Rutkūnienė, ansamblio administratorė – Janina Samušienė, vyrų dainavimo siela – Jonas Samušis, instrumentinės grupės lyderis – Justinas Kasparas. Dauguma ansambliečių – rajono kaimo žmonės – tradicijos tęsėjai, išsaugoję savo krašto dainas, šokius, papročius, pasakojimus.
Repertuare vyrauja pačių ansambliečių – Mikalinos Nyderienės, Jadvygos Bilienės, Mikalinos Adomaitienės, Zofijos Barančiukienės, Prano Samušio ir Juozo Kukanausko – pateikta liaudies kūryba. Šokių muziką griežia tradicinė kapela.
RAMOČIOS dainos įrašytos Lietuvos televizijos ir radijo studijoje. Išleista garsajuosčių „Kur žolie žydieja“, „Tykūs vakara“, CD „Aušt aušreli“, dalis įrašytų dainų skamba ir CD „Vėjalis pūtė“.
Ansamblis nuolatos koncertuoja rajono, respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose. Kaip vieni geriausių žemaičių dūnininkų tradicijų tęsėjai, kviečiami dalyvauti Pasaulio lietuvių dainų šventės Folkloro dienos programose, festivaliuose – „Skamba skamba kankliai“ (Vilniuje), „Atataria lamzdžiai“ (Kaune), „Parbėg laivelis“ (Klaipėdoje) ir kituose.

Vadovo kūrybos tikslas: išsaugoti Kelmės rajono geriausius etninės kultūros klodus ir perduoti gyvąją tradiciją ateities kartoms.

Valdas Rutkūnas
Tel. 8 ~ 614 65 919
Janina Samušienė
Tel. 8 ~ 615 83 941
Vytauto Didžiojo g. 23, Kelmė

Nominacija GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS

Vilniaus Taurakalnio kultūros centro folkloro ansamblis JORĖ
Vadovai: Rūta ALEKSIŪNIENĖ ir Gintaras ALEKSIŪNAS

            

Folkloro ansamblis JORĖ įsikūrė 1988 m., tautinio sąjūdžio laiku, kuomet būrėsi daugybė naujų folkloro ansamblių, o jų nariai važinėjo į ekspedicijas ir kaimuose užrašinėjo senąsias dainas, šokius. Vėliau iš surinktos medžiagos patys mokėsi. Vilniaus miesto kinofikacijos darbuotojai, kupini entuziazmo žmonės, taip pat sumanė susiburti, o ansambliui vadovauti pasikvietė smuikininkę Rūtą Montrimaitę (dabar Aleksiūnienė). Vėliau prisijungė Gintaras Aleksiūnas.
Tai vienas iš gyvybingiausių Vilniaus miesto folkloro ansamblių, nuolat koncertuojantis Lietuvoje ir užsienyje. Jis kviečiamas dalyvauti miesto renginiuose, folkloro festivaliuose – „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, Pasaulio lietuvių dainų šventės Folkloro dienos programose ir kt.
JORĖS repertuare – daugybė dainų, šokių ir žaidimų iš visų Lietuvos regionų, didžiąją jų dalį ansambliečiai išmoko iš kaimo žmonių. Ansamblis parengė daug įdomių programų (advento, Užgavėnių, pavasario, vasaros ciklo ir kt.), programą Motinos dienai įrašė ir Lietuvos televizija. JORĖS atliekamų tradicinių liaudies dainų ir instrumentinės muzikos kūrinių galima išgirsti išleistoje garsajuostėje ir kompaktinėje plokštelėje.
Kolektyvo kolekcijoje – senieji pučiamieji instrumentai: lamzdeliai, Sekminių rageliai, ožragiai, ragai, daudytės, dūdmaišis, birbynė, švilpa, skudučiai; tradicinėje kapeloje skamba smuikai, basetlė, cimbolai, įvairių rūšių armonikos (rusiška armonika, bandonija, Peterburgo, keletas skirtingų „Honer“ armonikų, koncertina ir t. t.), būgnai, įvairūs mušamieji ir kt.
Vadovai – Rūta ir Gintaras Aleksiūnai – miestiečiai, tačiau puikiai perima ir perduoda etninės kultūros vertybes ansamblio nariams, o vėliau įtaigiai, su polėkiu skleidžia jas visuomenei.

Rūta Aleksiūnienė
Tel. (8 ~ 5) 278 8486
S. Žukausko g. 21 – 18, Vilnius

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ FOLKLORO ANSAMBLIS IR VADOVAS

Kauno miesto „Atžalyno“ vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis KAUKUTIS
Vadovės: Birutė VIRŠILAITĖ ir Asta RAČINSKAITĖ

            

Kauno daugiaaukščių tankmėje, magistralės Kaunas – Vilnius pašonėje esančioje „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje, antrokėlius į KAUKUČIO ansamblį 1986 m. subūrė pradinių klasių mokytoja, folklorininkė ir tautodailininkė Birutė Viršilaitė. Pirmieji koncertai įvyko 1989 m. Vėliau į pagalbą pasikviesta kraštotyrininkė ir etnokultūros puoselėtoja fizikos mokytoja Asta Račinskaitė.
Įvairiausių gebėjimų vaikai vadovių kryptingai ugdomi, ir po poros metų iš silpnai intonuojančių antrokėlių išauga dainų vedantieji, sutartinių giedotojos, tradicinės instrumentinės muzikos atlikėjai, šokėjai.
KAUKUTIS parengė savitų programų: „Metų ratas“, „Atbėga elnias devyniaragis“, „Piemenų žaidimai“ ir kt. 2006 m. ansamblis sukvietė visas kartas ir atšventė 20-metį, o ta proga išleido kompaktinę plokštelę „Kaukutis“.
Kolektyvas nuolat kviečiamas dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose, kūrybinėse stovyklose, folkloro festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.
„Kaukučiukai“ tiki, kad folkloras išliks tik tada, jei sugebės prisitaikyti šiuolaikinio gyvenimo tėkmėje, todėl nepaliauja ieškoti naujų folkloro atlikimo būdų.

Pagrindinis vadovių tikslas: mokyti moksleivius gebėjimo taikyti tradicinės  kultūros vertybes prie šiuolaikinės gyvensenos.

Birutė Viršilaitė
Tel. 8 ~ 698 30 3841
Asta Račinskaitė
Tel. 8 ~ 687 53 333
Partizanų g. 46, Kaunas

Nominacija GERIAUSI TRADICINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS ATLIKĖJAI IR VADOVAS

Kaišiadorių miesto Kriščiūnų šeimos tradicinė kapelija
Vadovas Česlovas KRIŠČIŪNAS

            

Pirmas šeimos koncertas įvyko 2002 metais Kaišiadoryse „Subatvakario“ šventėje. Muzikuojanti šeima netrukus sulaukė pripažinimo. Kapelijoje dalyvauja mama Erika, sūnūs – Mintautas, Viltaras ir Aušvydas ir tėtis Česlovas – vadovas, muzikos mokytojas, gebantis sudominti ir perduoti tradicinės liaudies kūrybos vertybes ne tik savo šeimai, bet ir V. Giržado vidurinės mokyklos moksleiviams.
Repertuaras – tradiciniai liaudies muzikantų pateikti kūriniai: polkos, valsai, maršai ir kiti, atliekami smuiku, mandolina, basetle, armonikomis „Honer“ ir „Peterburgska“, būgnu, vaikai mokomi groti ir senaisiais instrumentais – kanklėmis, skudučiais, ragais.
Kriščiūnų kapelija nuolat kviečiama reprezentuoti šeimos tradicinį muzikavimą Lietuvoje ir užsienyje. Ji dalyvavo Pasaulio lietuvių dainų šventės Folkloro dienos renginiuose, tarptautiniuose folkloro festivaliuose – „Baltica“, „Skamba skamba kankliai“ ir kt.

Vadovo credo: Muzikuojanti šeima – Dievo dovana.

Česlovas Kriščiūnas
Tel. 8 ~ 687 34 326
Liepų alėja 24, Kaišiadorys

2005 metai

Nominacija GERIAUSIAS KAIMO FOLKLORO ANSAMBLIS
Radviliškio r. Šeduvos kultūros namų folkloro ansamblis ŠEDUVA
Vadovė Emilija Brajinskienė

×××

Nominacija GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS
Rokiškio kultūros rūmų  folkloro ansamblis GASTAUTA
Vadovai Nida Lungienė ir Egidijus Kundrotas

×××

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ IR JAUNIMO FOLKLORO ANSAMBLIS Visagino m. „Verdenės“ vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis SEDULA
Vadovė Vilma Butavičienė

×××

Nominacija GERIAUSI TRADICINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS ATLIKĖJAI
Vilniaus m. tradicinės muzikos  kapela DUJA
Vadovas Arūnas Lunys

 

2004 metai

Nominacija GERIAUSIAS KAIMO FOLKLORO ANSAMBLIS
Varėnos rajono kultūros centro ŽIŪRŲ kaimo folkloro ansamblis
Vadovė Marcelė Paulauskienė

Nominacija GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS
Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis VILNELĖ
Vadovė Laima Purlienė

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ ir JAUNIMO FOLKLORO ANSAMBLIS Klaipėdos  miesto savivaldybės etnokultūros centro ir Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis VORUSNĖLĖ
Vadovė Dalia Kiseliūnaitė

Nominacija GERIAUSI TRADICINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS ATLIKĖJAI
VšĮ „Lazdijų rajono kultūros centro“ kapela DZIEDUKAI
Vadovas Romas Mazėtis

2003 metai

Nominacija GERIAUSIAS KAIMO FOLKLORO ANSAMBLIS
Molėtų rajono Videniškių folkloro ansamblis IEVUŽĖ
Vadovas Aldona Četkauskaitė

Nominacija GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS
Kaišiadorių kraštotyros muziejaus folkloro ansamblis VERPETA
Vadovai Valerija Jankauskienė, Vilmantas Kratavičius

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ ir JAUNIMO FOLKLORO ANSAMBLIS
Kauno miesto Ąžuolo gimnazijos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis GILĖ
Vadovai Dobilas Juška ir Artūras Sinkevičius

Nominacija GERIAUSI TRADICINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS ATLIKĖJAI
Vilniaus miesto tautiška kapelija SUTARAS
Vadovas Antanas Fokas

2002 metai

Nominacija GERIAUSIAS KAIMO FOLKLORO ANSAMBLIS
Mažeikių rajono Sedos kultūros namų folkloro ansamblis “RĖMOLEE”.Vadovas Gintautas Griškėnas

Nominacija GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS
Lietuvos veterinarijos akademijos folkloro ansamblis “KUPOLĖ
Vadovas Antanas Bernatonis

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ FOLKLORO ANSAMBLIS
Kauno rajono Domeikavos vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis “SERBENTĖLĖ”
Vadovė Daiva Bradauskienė

Nominacija GERIAUSI TRADICINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS ATLIKĖJAI
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro ansamblis “SENOLIAI”
Vadovė Elena Šalkauskienė, Jonas Petrauskas

2001 metai

 Nominacija GERIAUSIAS KAIMO FOLKLORO ANSAMBLIS
Varėnos rajono MARCINKONIŲ folkloro ansamblis
Vadovės Joana Serenčikienė, Rimutė Avižinienė

Nominacija GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS
Telšių savivaldybės administracijos kultūros centro folkloro ansamblis INSULA
Vadovė Milda Ričkutė

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ FOLKLORO ANSAMBLIS
Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis KURŠIUKAI
Vadovai Margarita Biliūnaitė-Macijauskienė ir Vaidotas Macijauskas

Nominacija GERIAUSI TRADICINĖS INSTRUMENTINĖS MUZIKOS ATLIKĖJAI
Jurbarko rajono ERŽVILKO kultūros namų instrumentinė grupė BANDONIJA
Vadovas Alvydas Balčaitis

2000 metai

Nominacija “GERIAUSIAS KAIMO FOLKLORO ANSAMBLIS”
Trakų r. KALVIŲ-LIEPONIŲ folkloro ansamblis
Vadovė Marija Algė Armalienė

Nominacija “GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS”
Vilniaus m. folkloro ansamblis ŪLA
Vadovė Janina Bukantaitė

Nominacija “GERIAUSIAS VAIKŲ FOLKLORO ANSAMBLIS”
Rokiškio savivaldybės teatro vaikų folkloro ansamblis ČIRULIS.
Vadovė Dalia Deksnienė

1999 metai

Nominacija GERIAUSIAS KAIMO FOLKLORO ANSAMBLIS
Švenčionių rajono LAZDINIŲ - ADUTIŠKIO folkloro ansambliui
Vadovė Palmira Krivickienė

Nominacija GERIAUSIAS MIESTO FOLKLORO ANSAMBLIS 
Palangos miesto kultūros centro folkloro ansambliui “MĖGUVA” 
Vadovė Zita Baniulaitytė

Nominacija GERIAUSIAS VAIKŲ FOLKLORO ANSAMBLIS
Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis “ČIUČIURUKS
Vadovė Rita Macijauskienė

Parengė Inga Kriščiūninė 
Lietuvos liaudies kultūros centras